supilti

supìlti, sùpila, supýlė K; SD453 1. tr. sulieti (skystį): Tą alų supýliau į uzboną, i ma[n] atliko viedras Škn. Supìlk pieną, jau [putra] virsno[ja] Rdn. Juk sakiau, kad supìlk visą saldį pieną, i būtum buvęs skanus tas sūris Ms. Į sūrmaišį [kildytą pieną] sùpelu i paslėgiu Grd. Supýliau medų į prikaistuvaitį Jrb. Supýliau abejus vaistus į vieną butelį Jrb. Rykmetinį ir vakarinį pieną sùpelu į kupetą Lkv. Supýliau visą kubilą raugų ant tų kailių, ir da trūkuma Jrb. | Į mūsų suvalgytą maistą virškinamojo trakto liaukos per 24 val. supila apie 6 litrus virškinamųjų sulčių V.Laš. 2. tr. sutepti užliejus: Tokią gerą staltiesę supýlė vynu Rm. Švarkas vynu supiltas rš. 3. tr. R38 suberti, sukrėsti: Į skreitą supýlęs obalius nešk J. Sùpilam uogas į butelius, ir laikose Jrb. Klėtys buvo grūdam supìltie Kli. Nupjausma, iškulsma ir aruodan supilsma Antz. Aš liuobu supìlsu bulves į sklepą Sut. Kunodas kapčin supýlė Zt. Tas senąsias bruknes iš to krepšio supìlk į rėtį, i galėsi rinkt vėl Škn. Varškę sùpila sūramaišin – ir sūris JnšM. Kašę žolės supýliau aruodan Dv. Idant anys javus supiltų ing faraono spikeres zopostui miestuosu BB1Moz41,35. | refl. tr.: Kiek anas te maišų pasiėmė, tai nežinau – pinigam, auksui suspìlt Plš. ║ refl. tr. beriant užimti: Supyliau visus maišus į rugius (visus maišus rugiais užėmiau) Dr. ║ beriant, kemšant padaryti: Supýlė tokią malką [grūdų], ir sudegė (sukaito) Krš. Šiemet naują padušką supýliau Dglš. Aš dėl bernelio žąsų pulkus ūgenau, aš dėl jo paduškeles supyliau Tvr. Ne dėl tavęs tėvo žąsys perintos, ne dėl tavęs perynėliai supilti JD631. 4. tr. apibarstyti: Dvare, būdo, sumuš, sumuš i da druska sùpila Prn. 5. intr. užlyti: Niaukas, an nakties supìls dar Vn. ║ tr. permerkti, sušlapinti (apie lietų): Kad supýlė lietus! Mlt. Pakol parlėkiau namo, visą supylė lietus Ėr. Lyti tuoj pradės, supils mumis rš. Kad supýlė lietus, kaip antis paršliuopsėjau! Ds. 6. tr. duoti išgerti, sugirdyti: Ką esam supýlę jam (ligoniui), suleidę! Pj. | refl. tr.: Iki bonką vienas nesusipila, tai eina, o paskui (daugiau išgėręs) – a vanduo, a grabė! Žal. 7. tr. sukasti: Žumušė ją, supylė kalną ir praminė Marulienės kalnu Pls. Po nugenėta pušele supiltas balto smėlio kapas E.Miež. Kapą jam supylė vyrai rūstūs ir toliau nuėjo priešo vytis rš. Tą kelią naują supýlė Jrb. Vieškelis aukštai supiltas rš. Aš pilelę supilsiu dvejais trejais meteliais VoL311. ^ Šaukštu upės neišsemsi, sauja kalno nesupilsi LTR(Šll). Gerai svetimoj šaly, bet ir ten miltų kalnai tau dar nesupilti KrvP(Dbg). | refl. tr., intr.: Kas, kada ir kam tą piliakalnį susipylė, jei pylės? Vaižg. ^ Po smiltelę kalnas susipilia Tsk. 8. tr. sukaupti, sudėti, sukrauti, sutaupyti (pinigų): Lupdamas begėdiškai daug, supylė apie porą šimtų tūkstančių rublių rš. | refl. tr.: Šiandieną bus jomarkas, susipils piningų Žem. Amerikoj daug yra tokių, kurie turi susipylę šimtus ir tūkstančius milijonų rš. 9. tr. sumesti, suaukoti: Lietuvos ir Lenkų karalystės visi kunegai 1650 metūse, supylusys didžius piningus, išpirko jį iš kalinio totorių M.Valanč. 10. tr. ne laiku atsivesti (ppr. paršiukų): Semokelis kap davė mūsei kiaulei per nosį, tep trečiądien ir supýlė paršus Lz. 11. refl. tankiai suželti, sudygti: Avižos suspylė kap šepetynas, o paskui tik bus mažukės varpaitės Nč. Kap tik suspylė grybynas, tai ir visi darbai atsibaladojo Nč. 12. intr. suduoti, užkirsti: Tam kap supýlė, itas i nulėkė Ad. Yra supýlęs par ausį užsiutęs Krš. Supìlk tam snargliui per uodegą, viską pasakys! Ėr. Užšoko [čigonas] ant arklio ir supýlė jam gerai ir pradėjo lėkt ant mišką BM153. Žmogus supylė jam lazda per nugarą LTR(Blnk). ║ tr. primušti, prilupti: Kam nugarą išskalbti, ką gerai supìlti KI473. Vaiką, kuris skiedryne žaisdamas pasipainiojo po kojų, supylė diržu V.Krėv. Saugokis, kad pritykoję nesupilt Ds. Šitą išdykėlį dar supilsu! Klp. Aš jį tąsyk būčiau supýlęs Skr. Bėgo sau vilkelis supiltas, sutiko brolį ant tilto BsO123. Paėmė botagą, supylė nabagą LB115. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko Tat. Juodu ėmęs skaudingai supylė BsPI108. | refl.: Daba[r] krioku, o kitą kartą susipìlsiav Trk. 13. tr. nugalėti (kautynėse, imtynėse), sumušti, supliekti: Lietuviai kryžiokus supylė rš. Kas drįso su juo eiti imtynių, jis kiekvieną sulupdavo, supildavo rš. 14. tr. sušaudyti: Apie Sekminių subatą juos (sukilėlius) ir supylė, ilgai nelaikė LTR(Al). 15. tr. smarkiai ką padaryti: Par mėnesį porą šimtų žodžių [žodynui] supìlk (surašyk) Krtn. Kai anas turi pinigų, tai mes dažnai su juo kortom supiliam (sulošiame) Ds. Eime kluban, supilsime šachmatais J.Dov. Mama ma[n] padavė [išplauti] kvartūką, o aš ant akmeno pyliau pyliau [su kultuve] i supýliau (sudaužiau) Šln. Nu jau aš jam kada supìlsiu (sudaužysiu) snukį! Sdk. Aš vis po du šūvius supìlsiu (iššausiu), ir nieko Žem. Sùpila (sukalba) tankiai, aš nieko neprantu Rod.

◊ į kãklą supìlti pragerti: Gavo pensiją ir į kãklą supýlė Grd.

×į klỹną susipìlti prisigerti: Susipýlė visą pusbutelį į klỹną ir šlitiniuo[ja] palei tvoras Jrb.

\ pilti; antpilti; apipilti; atpilti; dapilti; įpilti; išpilti; nupilti; papilti; parpilti; perpilti; prapilti; pripilti; razpilti; supilti; užpilti